Neretai itin susitelkiama išimtinai į kiemo dalinimą gražinimą, tai veda prie nematytų ir neregėtų, dažniausiai atvežtinių, ne vietinių rūšių, dirbtino efekto, sudėtingos priežiūros.

Girion atveju rekreacinės erdvės ir objektai komponuojami į supantį kraštovaizdį išlaikant kuo žalesnę natūralią aplinką – atveriant laukinės gamtos kompozicijas, saskambius ir peizažus.

Po darbingų apsilankymų miškas lieka nušvitęs ir gyvybingas, o pievos tampa svetingomis visiems lankytojams.

Kuriant intuityvaus judėjimo sąlygas takams ir infrastruktūrai pasitelkiamos vietinės žaliavos.